Šiaulių miškų urėdijoje REKREACINIAI OBJEKTAI įrengiami bendradarbiaujant su įvairiomis organizacijomis. Kartu su Šiaulių universiteto botanikos sodu Vainagių girininkijoje įkurtas rododendrynas. Lukšių, Meškuičių, Šiaulių, Rėkyvos ir Gruzdžių girininkijose kartu su medžiotojų klubais įrengtos poilsiavietės, Kurtuvėnų regioninio parko teritorijoje rekreacinė veikla planuojama veiksmus derinant su Kurtuvėnų regioninio parko direkcija.
Poilsiui tinkami miškai daugiausiai susikoncentravę Kurtuvėnų ir Vainagių girininkijose. Šiose girininkijose išskirta 724,8 ha rekreacinės paskirties miškų.

Poilsiautojų labiausiai mėgstami ežerai – Bijotės ir Gėluvos. Didžiausias ežeras, besiribojantis tik su valstybinės reikšmės miškais – Rėkyvos (1179 ha). Jis yra tarp pelkėtų miškų, užžėlusiais krantais.
Per urėdijos teritoriją didesnės upės neteka. Čia yra Dubysos aukštupys, turintis palyginti nedidelį rekreacinį potencialą
Urėdijoje vyrauja lygus reljefas, tik Vainagių ir Kurtuvėnų girininkijose miškai yra kalvoti, reljefas stipriai paveiktas buvusių ledynmečių.
Rododendrų ekspozicija pradėta formuoti 2006 metais bendradarbiaujant VĮ Šiaulių miškų urėdijai ir Šiaulių universiteto Botanikos sodui.
Lietuvoje rododendrai savaime neauga, todėl buvo kuriamos kuo tinkamesnės ir optimalesnės sąlygos jiems augti. Tam puikiai tiko Vainagių miške esantis natūralus pušynas. Svarbią reikšmę rododendrų augimui turi dirvožemio savybės. Jų vystymuisi reikalingas purus, rūgštus (optimalus pH 4,5–5,5), turtingas maisto medžiagomis dirvožemis. Tokiu būdu ant viršutinio dirvožemio sluoksnio buvo užpilta durpių iš natūralių aukštapelkių. Dirvožemis rododendrams tapo rūgštus, laidus orui ir vandeniui – kaip natūraliose augimvietėse. Pušys yra tinkamiausios rododendrams kaimynės. Vainagių miške retos pušys sudaro lengvą pavėsį, o nukritę spygliai praturtina dirvožemį organinėmis medžiagomis, parūgština jį. Pušų šaknys skverbiasi gilyn ir nekonkuruoja su paviršinėmis rododendrų šaknimis.
Kuriant rododendrariumą, pirmenybė teikta toms rododendrų rūšims, kurios yra pakantesnės žiemos šalčiams, taip pat atsižvelgiant į fenologines fazes, kad būtų įvairesni ir ilgesni žydėjimo bei sulapojimo periodai. Tai visžaliai, vasaržaliai ir pusiau visžaliai augalai. Ekspozicijoje vyrauja trijų stambių geografinių regionų rododendrai, kurie tarpsta įvairiose Azijos, Šiaurės Amerikos ir Europos vietose.

Įdomiausi GAMTINIAI OBJEKTAI urėdijos teritorijoje: Targių ozai, Ventos-Dubysos perkasas, Svilės šaltiniai, 1,4 m skersmens Zuikiškių ąžuolas, dvi 1,15 ir 1,1 m skersmens Lieporių liepos, penkios Bubių tuopos, Pustlaukio duobė, Girnikų kalnas ir daugybė kitų kalvų, akmenų bei medžių.
Šiaulių kraštą garsina pasaulinio garso kultūros paveldo objektas – Kryžių kalnas (Jurgaičių piliakalnis). Tai pat yra nemažai istorijos ir archeologijos paminklų: Bubių piliakalnis, Kurtuvėnų piliakalnis, Gruzdžių dvaro sodyba, Kurtuvėnų Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia.

Tiek kuriami, tiek esami miško pažintiniai takai parinkti vietose, kur gamta labiausiai atsiskleidžia: takas prie Vainagių ežero skirtas pristatyti kertines miško buveines bei mišką, Juodlės ežero – stebėti ežero paukščius, Kurtuvėnų girininkijoje dviračių takas – aktyviam poilsiui gamtoje, medžių takas Gruzdžių girininkijoje – supažindinti su medžiais mišriuose medynuose.
Šiaulių miškų urėdijos teritorijoje yra PENKI VALSTYBINIAI DRAUSTINIAI: Šilkalnių geomorfologinis, Švendrės botaninis, Rėkyvos botaninis–zoologinis, Tyrulių botaninis–zoologinis ir Vijolių entomologinis draustinis.
Paukščių apsaugai 2004 metais įsteigtas Gubernijos miško biosferos poligonas. Poligone saugomas mažasis erelis rėksnys.
Į urėdijos teritoriją patenka Kurtuvėnų regioninis parkas, kuriame yra 8735 ha valstybinės reikšmės miškų.
Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, yra dvylika: Bulėnų pelkė, Galvydiškės kaimo apylinkės, Gerbeniškės pelkė, Juodlės miškas, Lygės pelkė, Pagėluvio ežerynas, Paraudžių miškas, Smirdelės pelkė, Svilės šaltiniai, Vijurkų pievos, Rėkyvos pelkė ir Karalmiškio sengirė.
Saugomos teritorijos (draustiniai, "Natura 2000" teritorijos, Kurtuvėnų RPD) urėdijos teritorijoje užima 62,4 proc., valstybinės reikšmės miškų – 71 proc.