|
Šiaulių miškai mums patys gražiausi ir mieliausi. Manau, kad taip drąsiai galiu sakyti visų mūsų urėdijos žmonių vardu, nes į tuos miškus ir mes, ir prieš mus dirbę žmonės sudėjome labai daug triūso. Per devyniasdešimt urėdijos gyvavimo metų buvo ir sunkių, ir lengvesnių jos veiklos etapų, atlaikėme gausybę pertvakų ir pertvarkymų: urėdijos plotai didėdavo ir mažėdavo, ji virsdavo miško pramonės ūkiu, miškų ūkiu, susijungdavo ir vėl iširdavo tų ūkių gamybiniai susivienijimai, kol pagaliau 1990 metais vėl tapome Šiaulių miškų urėdija. Tačiau visais laikais nekito viena - visuomet reikėjo žmonių išminties ir išmanymo prižiūrint ypatingą miško pasaulį ir tvarkant šį unikalų turtą. Kokie bebūtų laikai ar pertvarkos, miškininkai žino, jog visuomet privalo nepažeisti miško harmonijos, atkurti ir sodinti naujus miškus, išsaugoti unikalius augalus bei gyvūnus. Kartu privalome ūkiškai tvakyti miško išteklius, dirbti kūrybingai ir pelningai. Šiandiena galime tik pasidžiaugti, kad visų šių priesakų laikomės, kad sugebėjome kažkada buvusį ne itin pelningą miškų ūkį paversti puikiai besitvarkančia urėdija. Ir visa tai – darbščių ir savo darbą mylinčių žmonių dėka. Man didelė garbė ir džiagsmas dirbti su tokiais puikiais ir savo darbą išmanančiais specialistais, nuoširdžiais kolegomis ir miško gyvenimui neabejingais žmonėmis.
Šiaulių urėdijos miškuose vyrauja laikinai užmirkę dirvožemiai, prieš gerą dešimtį ir daugiau metų į kai kuriuos miškus negalėdavai patekti visus metus. Todėl intensyviai tiesėme kelius, tvarkėme ir valėme miškus, mokslininkų patariami sodinome įvairių medžių rūšių, įsikūrėme savo medelyną. Nuoseklus ir nuoširdus darbas davė savo vaisių, todėl gražios sukakties proga drąsiai galime sakyti, kad Šiaulių urėdijos miškai – ne tik puiki vieta žmonėms poilsiauti ir džiaugtis miško gėrybėmis, bet ir atsakingai tvarkomas miškų ūkis. Todėl mums ir toliau lieka priesakas dirbti taip, kad miškas klestėtų, žavėtų savo paslaptingumu ir gausintų savo gėrybes. Šiaulių miškų urėdas Stasys Pališkis
|